2024 m. Europos Sąjunga priėmė Direktyvą (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Direktyva nustato bendrus reikalavimus valstybėms narėms dėl smurto kriminalizavimo, nukentėjusių žmonių apsaugos ir pagalbos bei prevencijos.

Dalis direktyvos skirta smurtui skaitmeninėje erdvėje. Joje numatytos tokios veikos kaip kibernetinis persekiojimas, intymių vaizdų viešinimas be sutikimo, seksualinio pobūdžio skaitmeninių klastočių viešinimas, grasinimai paviešinti intymią medžiagą ir tam tikros kitos smurto bei priekabiavimo internete formos.

Lietuva direktyvą turi įgyvendinti iki 2027 m. birželio 14 d. Tai reiškia, kad iki šios datos reikalingi teisės aktai turi būti ne tik priimti, bet ir įsigalioję.

Kibernetinis persekiojimas

Lietuvoje atsakomybė už neteisėtą žmogaus persekiojimą numatyta nuo 2021 m. Baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnis taikomas, kai žmogus prieš savo aiškiai išreikštą valią ir be teisėto pagrindo sistemingai persekiojamas, o dėl to patiria neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, turi pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba patiria neigiamą poveikį socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai.

Šiuo metu už tokį persekiojimą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas iki 45 parų. Laisvės atėmimo bausmė nenumatyta.

Direktyva reikalauja atskirai kriminalizuoti kibernetinį persekiojimą – pakartotinį ar nuolatinį žmogaus stebėjimą naudojant informacines ir ryšių technologijas, kai tai daroma be sutikimo ar teisėto pagrindo ir gali padaryti didelę žalą. Tai gali būti, pavyzdžiui:

  • žmogaus buvimo vietos sekimas;
  • įsilaužimas į jo paskyras ar įrenginius;
  • kitas nuolatinis stebėjimas pasitelkiant technologijas.

Pagal direktyvą tai turės pasikeisti: už kibernetinį persekiojimą turės būti galima skirti laisvės atėmimą, daugiausia bent iki vienerių metų ar ilgiau.

Intymių vaizdų viešinimas ir seksualinės skaitmeninės klastotės

Kita svarbi direktyvos dalis – apsauga nuo intymių vaizdų viešinimo be sutikimo. Direktyva reikalauja numatyti baudžiamąją atsakomybę už nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti akivaizdžiai seksualinio pobūdžio veiksmai ar intymios kūno dalys, viešinimą be žmogaus sutikimo, kai tenkinamos direktyvoje nustatytos sąlygos. Tai minimalus reikalavimas, todėl Lietuva gali numatyti ir platesnę atsakomybę.

Sutikimas sukurti ar gauti intymų vaizdą nėra sutikimas jį viešinti. Direktyva taip pat apima grasinimus paviešinti tokią medžiagą, kai jais siekiama žmogų priversti ką nors daryti, su kuo nors sutikti arba nuo ko nors susilaikyti.

Šios taisyklės taikomos ir seksualinio pobūdžio skaitmeninėms klastotėms, įskaitant „deepfake“. Tai tikroviškai atrodantys vaizdai ar vaizdo įrašai, kuriuose žmogus pavaizduotas seksualiniame kontekste, nors iš tikrųjų tokioje situacijoje nedalyvavo. Pagal direktyvą turi būti numatyta atsakomybė už tokios medžiagos viešinimą be žmogaus sutikimo, kai tenkinamos direktyvoje nustatytos sąlygos. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje „Dirbtinis intelektas – dar vienas ginklas seksualiniam smurtui“.

Lietuvoje šiuo metu svarstomas Seimo projektas Nr. XVP-1774, kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už tikroviško seksualinio pobūdžio vaizdo, vaizdo įrašo ar garso įrašo sukūrimą, pakeitimą arba paskleidimą be žmogaus sutikimo. 2026 m. rugsėjo 15 d. projektui pritarta po pateikimo, tačiau jis dar nėra priimtas.

Kitos direktyvoje numatytos veikos

Direktyva apima ir kelias kitas skaitmeninio smurto formas:

  • tam tikrus pakartotinius ar nuolatinius grasinimus internete;
  • viešus grasinimus ar įžeidinėjimus, kai prie jų kartu prisideda keli asmenys;
  • asmens duomenų viešinimą siekiant paskatinti kitus žmogui pakenkti;
  • neprašytų lytinių organų vaizdų siuntimą, kai toks elgesys gali sukelti didelę psichologinę žalą;
  • viešą smurto ar neapykantos kurstymą prieš žmonių grupę ar jos narį dėl lyties, kai tai daroma internete.

Direktyvoje nustatytos konkrečios sąlygos, todėl ne kiekvienas įžeidus ar nemalonus elgesys internete automatiškai laikomas nusikalstama veika.

Ką dar turės užtikrinti Lietuva?

Direktyvos įgyvendinimas nėra vien baudžiamosios teisės pakeitimas. Lietuva taip pat turės užtikrinti, kad apie smurtą būtų galima pranešti saugiai ir prieinamais būdais, įskaitant galimybę internetu pateikti pranešimą ir elektroninius įrodymus.

Taip pat svarbu, kad institucijos gebėtų tinkamai tirti skaitmeninio smurto atvejus, įvertinti nukentėjusių žmonių apsaugos poreikius ir laiku pritaikyti apsaugos priemones. Direktyva numato ir specializuotą pagalbą, specialistų mokymus bei prevenciją.

Ką rodo duomenys?

2026 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbti duomenys, surinkti apklausus daugiau kaip 114 tūkst. žmonių, rodo, kad skaitmeninis smurtas yra paplitusi smurto dėl lyties forma:

  • 8,5 proc. ES moterų nurodė patyrusios kibernetinį persekiojimą;
  • 10,2 proc. teigė, kad intymus partneris sekė jų buvimo vietą;
  • 7 proc. dirbančių moterų patyrė seksualinį priekabiavimą internete.

Tarp 18–24 metų moterų kibernetinį persekiojimą patyrusiųjų dalis siekė 23 proc. Tačiau šis rodiklis apskaičiuotas pagal aštuonių ES valstybių duomenis, todėl jo negalima tiesiogiai taikyti Lietuvai.

Ką Lietuva jau daro?

Lietuvoje direktyvos įgyvendinimą koordinuoja Teisingumo ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tam reikės pakeisti kelis teisės aktus, įskaitant Baudžiamąjį kodeksą.

Vienas iš šiuo metu Seime svarstomų klausimų yra seksualinio pobūdžio skaitmeninis turinys. Tačiau reikės spręsti ir kitų direktyvoje numatytų veikų reglamentavimą, ypač kibernetinio persekiojimo bei intymių vaizdų viešinimo be sutikimo.

Šiuos klausimus nevyriausybinės organizacijos kėlė ir anksčiau. 2024 m. atliktoje analizėje buvo rekomenduota aiškiau reglamentuoti intymių vaizdų platinimą be sutikimo, seksualinio pobūdžio skaitmenines klastotes ir grasinimus tokį turinį paviešinti.

Iki 2027 m. birželio 14 d. Lietuvai teks ne tik pakeisti teisės aktus, bet ir užtikrinti, kad naujos taisyklės veiktų praktikoje: žmonės galėtų saugiai pranešti apie skaitmeninį smurtą, institucijos galėtų tinkamai rinkti ir vertinti elektroninius įrodymus, o nukentėję žmonės laiku gautų apsaugą ir pagalbą.

Jei patiri smurtą internete ar už jo ribų, pagalbos kontaktus rasi pagalbos puslapyje.

Šaltiniai